Ar startuolis geriau už paslaugų centrą

IT sektoriuje gamyba ir nuosavi produktai ekonomikai duoda daugiau naudos nei paslaugos, todėl išteklius, ypač talentus, reikėtų nukreipti būtent ten arba aktyviau skatinti tautiečius imtis savo verslo, sako Lietuvos IT įmonių vadovai. Paslaugų centrų atstovai atremia, kad jie ne tik kuria naujas darbo vietas, ugdo specialistus, bet ir skatina kitus sektorius, pavyzdžiui, komercinių pastatų statybą, tad solidžiai prisideda prie BVP kūrimo.

Paulius Vertelka, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonių asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius, sako, kad šio sektoriaus pajamos pernai, palyginti su 2014-aisiais, augo dešimtadaliu, iki beveik 1,5 mlrd. Eur. Asociacijos atlikta pastarųjų metų rezultatų ir tendencijų analizė rodo, kad IRT sektoriaus dalis Lietuvos ekonomikoje pastaraisiais metais išlieka gana stabili. Štai praėjusių metų Eurostato duomenimis, Lietuva užėmė 29 vietą Europoje pagal IRT indėlį į bendrą šalies BVP (3,2%). Palyginti, Estija užėmė 8 vietą (5,4%).,

Pelnas lieka Lietuvoje

Vytautas Vaškevičius, IT sprendimų bendrovės „Sekasoft“ direktorius, priduria, kad nepamaišytų ir kryptingas vietos bendrovių bei jų produktų eksporto skatinimas. Kitaip tariant, įmonės įsitikinusios, kad geriau užkariauti pasaulį nuosavais produktais, o ne aptarnauti jį jau užkariavusius užsieniečius.

„IT sektorius nuolat linksniuojamas kaip augantis, pritraukiantis užsienio investicijų ir sunešantis nemažai pajamų į biudžetą. Jo nauda ir indėlis būtų dar didesnis, jei šalies IT ištekliai, ypač talentingi žmonės, būtų nukreipiami į vietos kapitalo įmones, gaminančias nuosavus produktus“, – sako p. Vaškevičius.

Anot jo, visas IT įmones Lietuvoje pagal jų sukuriamą vertę galima skirstyti į 3 grupes: užsienio kapitalo įmonių IT padaliniai, lietuviško kapitalo IT paslaugų teikėjai ir lietuviško kapitalo IT produktų gamintojai.

Pašnekovo teigimu, Lietuvoje veikiantys užsienio kapitalo įmonių IT padaliniai (pvz., paslaugų centrai) prie Lietuvos ekonomikos prisideda tik IT specialistams mokamu darbo užmokesčiu ir įprastais mokesčiais. Šių įmonių pelnas, o dažnai ir vadovų bei aukščiausių specialistų darbo užmokestis ir sukuriama pridėtinė vertė nukeliauja į tą valstybę, kurioje yra pagrindinė būstinė. Lietuviško kapitalo IT įmonių pelnas lieka Lietuvoje.

„Dabar pusė mūsų talentų dirba būtent paslaugų centruose. Gali būti, kad jie net nėra iki galo išnaudojami, gal jie galėtų pasiekti daugiau. Lietuvos BVP auginti reikia ne siekiant prisitraukti kuo daugiau užsienio kapitalo įmonių padalinių į Lietuvą, kurie dažniausiai kuriasi ten, kur yra pigiausia darbo jėga, ir po kelerių metų gali pasitraukti į kitą, pigesnę, rinką, pvz., Baltarusiją, Ukrainą ar Indiją, bet skatinant jaunus ir iniciatyvius specialistus kurti įmones Lietuvoje, kurios teiktų paslaugas, kurtų konkurencingus pasaulinėje rinkoje produktus Lietuvoje ir juos parduotų užsienyje“, – teigia p. Vaškevičius.

Renkasi užsienio gamintojus

Tiesa, jis pripažįsta, kad užsienio investicijos visgi reikalingos ir naudingos: tos bendrovės ar jų padaliniai kuria daug darbo vietų, kelia atlyginimų kartelę ir moka daug mokesčių.

„Tai naudinga Lietuvai. Bet startuolis Lietuvai yra geriau nei paslaugų centras“, – mano p. Vaškevičius.

Pašnekovas giria tokias priemones kaip „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“, „Intelektas LT+“ ir „SmartInvest LT+“, kurios skatina užsienio įmonių filialų kūrimą Lietuvoje. Tačiau jis priduria, kad įmonėms būtų naudinga ir mažesnio, pavyzdžiui, 20–25%, intensyvumo parama. Toks skatinimas, anot jo, galėtų būti taikomas vadinamosioms paprastoms inovacijoms, toms, kurios įmonėse kuriamos be mokslo, pavyzdžiui, parama galėtų būti skiriama gaminiams tobulinti, žinioms perkelti ar užsienyje sukurtoms technologijoms modifikuoti ir pritaikyti vietos rinkai.

Kęstutis Skukauskas, UAB „Prototechnika“ direktorius, atkreipia dėmesį į dar vieną dalyką – viešasis sektorius Lietuvos IT įmonėms suteiktų didžiulį postūmį vien pradėjęs naudoti vietos IT produktus.

„Dabar mūsų viešajame sektoriuje apie 60–80% verslo valdymo ir apskaitos programų nupirkta iš „Oracle“, SAP ir kitų brangių užsienio gamintojų. Lietuvoje yra rimtų, daugelį metų dirbančių gamintojų. Bet viešųjų pirkimų sąlygose būdavo įrašomi tokie keisti reikalavimai kaip patirtis diegiant vieną ar kitą sistemą bent septyniose pasaulio šalyse, patirtis vykdant bent kelių dešimčių milijonų vertės projektus ir pan. Lietuvos verslas tokių barjerų neįveikia ir konkursuose nedalyvauja“, – pasakoja p. Skukauskas.

Anot jo, didžiausia siekiamybė yra lietuviškos programinės įrangos eksportas. Tai duoda didžiausią naudą šalies ekonomikai, nes atlyginimai mokami ir išleidžiami čia, o pelnai reinvestuojami. Ponas Skukauskas irgi įsitikinęs, kad būtent lietuviškų IT produktų ir paslaugų eksportą reikėtų labiausiai skatinti.

„Aš gerbiu tokias įmones kaip „Baltic Amadeus“. Įmonė gimė ir užaugo Lietuvoje, bet dabar ji apie 73% visų pajamų gauna iš paslaugų eksporto. Bet produktų eksportas – dar geriau. Tai siekiamybė. Startuoliai būtent ir siekia užkariauti pasaulį savo produktais ar paslaugomis, ir jiems dėmesio nestinga, bet apie 80–90% jų žlunga. O Lietuvoje yra daug metų dirbančių įmonių, kurioms pagalba eksporto klausimais nepamaišytų“, – užsimena „Prototechnikos“ vadovas.

ES taisyklės draudžia tiesiogiai skatinti ar remti savo įmones, eksportuojančias produktus ar paslaugas į kitas Bendrijos šalis. Tačiau verslas sako, kad būdų padėti netiesiogiai galima atrasti. O ir už Bendrijos ribų yra pelningų rinkų.

Indrė Liutkevičienė, UAB „Directo“ vadovė, sako, kad šalis turi plėtoti ir vietos verslo skatinimo programas, ir užsienio kapitalo pritraukimo programas. Juolab kad užsienio investuotojai atneša į šalį tam tikrų žinių, gerųjų praktikų ir vadybos sprendimų.

„Jei jau įvardijame, kad IT yra prioritetinė sritis mūsų šalyje, tuomet svarbūs keli dalykai: pirmas – kad pritrauktos užsienio įmonės ir vietos verslas turėtų vienodas konkurencines sąlygas. Jei pritrauktiems užsienio investuotojams suteikiama lengvatų, tai iškreipia konkurencinę aplinką. Antras – būtinas kompleksinis sprendimas ir bendras darbas su švietimo įstaigomis rengiant specialistus. Skatinama verslo sritis turi turėti pakankamai specialistų ir nuolat juos auginti. Galėtų būti daugiau bendradarbiavimo tarp verslo ir mokymo įstaigų, bendrų programų, verslo stipendijų. Šie procesai – ilgalaikiai. Rezultatų reikia laukti, bet tai galėtų būti kelias, kuriuo šalis rinktųsi eiti“, – komentuoja p. Liutkevičienė.

Išugdo profesionalus

Patys paslaugų centrai apie savo vietą ekonomikoje kalba nenoriai. Per dvi dienas komentarą pateikė tik „Lindorff“.

„Mūsų paslaugų centras jau sukūrė apie 200 gerai mokamų darbo vietų. Iš jų apie 30 – itin aukštos kvalifikacijos. Mes daug investuojame į darbuotojų specialių kompetencijų auginimą, užsienio kalbų mokymą. Bendradarbiaujame su universitetais, dalyvaujame socialiniuose projektuose. Mūsų dėka į Lietuvą grįžo apie 20–30 emigravusių žmonių. Mes ir toliau augsime, kursime naujas darbo vietas. Mes nuomojame dideles patalpas, taigi skatiname komercinių pastatų statybą ir nuomos paslaugas. Mes perkame mokymų ir aptarnavimo paslaugas, taigi prisidedame prie vidaus produkto visais aspektais“, – sako Sigutė Seemann, UAB „Lindorff Business Services“ generalinė direktorė.

„Western Union“ (WU) Lietuvoje nėra IT padalinys. Todėl nenorėtume teikti komentarų, nes būtume pozicionuojami klaidingai. „Wester Union“ didžiausios teikiamos paslaugos yra šios: operacijų valdymas, compliance funkcijos valdymas, apskaitos ir finansų valdymas, skaitmeninio verslo vystymas (ne programavimas), rinkodara, didžiųjų duomenų ir vartotojų patirčių analizė, kainodara ir kt.“, – rašoma WU atstovų VŽ atsiųstame laiške.

Bendrovės „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ (buvusi „Storebrand“) atstovai komentarų šia tema taip pat neteikia. Su kitais paslaugų centrais susisiekti nepavyko, o jiems atstovaujančios agentūros į VŽ užklausas neatsakė.

Lijana Lubytė, „Investuok Lietuvoje“ analitikų grupės vadovė, pabrėžia, kad paslaugų centrai ne tik ugdo darbuotojus ir reikšmingai prisideda prie šalies ekonomikos, bet ir garsina Lietuvą, nes tarp investuotojų esantys dideli vardai pritraukia į šalį daugiau užsieniečių.

„IT bendrovės, kuriančios galutinius produktus, be jokios abejonės, yra svarbios rinkai. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad reikėtų visą ekonomiką orientuoti vien į tokias bendroves. Pirmiausia produktus kuriančios, vystančios ir bandančios IT bendrovės dažniausiai yra sąlyginai nedidelės, jos vargiai įdarbintų tiek specialistų, kiek šiuo metu dirba paslaugų centruose. Antra, užsienio bendrovių paslaugų centrai ne tik moka konkurencingus atlyginimus, bet ir sukuria puikias galimybes tobulėti jauniems specialistams, kurie įgytas kompetencijas vėliau išsineša į produktus kuriančias bendroves arba sukuria savo verslus“, – teigia p. Lubytė.

Jos teigimu, nuogąstavimai, kad užsienio bendrovės ateityje persikels į pigesnes šalis, nėra pagrįsti. Praėjusiais metais investuoti Vidurio ir Rytų Europoje nusprendusių bendrovių apklausa parodė, kad 49% investuotojų svarbiausias veiksnys, lėmęs regiono ar konkrečios šalies pasirinkimą, buvo kvalifikuotų darbuotojų pasiūla. O žemi kaštai buvo svarbūs vos 8% regione investuoti nusprendusių užsienio bendrovių.

„Svarbiau konkuruoti ne kaina, o kompetencijomis“, – sako p. Lubytė.

Be to, ji pabrėžia, kad agentūra į Lietuvą traukia ne tik užsienio bendrovių paslaugų centrus, bet ir IT bendroves, Lietuvoje kuriančias galutinį produktą. Pavyzdžiui, pernai pagal užsienio IT bendrovių vykdytą investicinių projektų skaičių Lietuva buvo trečia Vidurio ir Rytų Europos regione.

Paramos ir investicijų pritraukimo programos

  • Iš ES lėšų finansuojamos šios priemonės užsienio investuotojams pritraukti: „SmartInvest LT+“(37,8 mln. eurų), „Žmogiškieji ištekliai Invest LT+“ (11,58 mln. eurų) iki 2020 m. Taip pat yra sukurta priemonė „TUI Invest LT+“ (nacionalinis biudžetas), kurios tikslas – skatinti pritraukti į Lietuvos Respubliką tiesioginių užsienio investicijų (2016 m. 5,04 mln. Eur).
  • IRT skirtas 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 2 prioritetas „Informacinės visuomenės skatinimas“ (244 mln. eurų ES lėšos ir 42,4 mln. eurų valstybės biudžeto lėšos iki 2020 m.), kurį visą administruoja Susisiekimo ministerija.

Šaltinis: Verslo žinios

Paieška

If you are interested in the price or system demo, please fill out this form and we will contact you: